Jei kadras saulėtą dieną yra per daug išeksponuotas, bet nenorite didinti užrakto greičio, nes prarasite natūralų judesio suliejimą, klausimas, kokį filtrą naudoti filmuojant vaizdo įrašą, tampa labai konkretus. Filtras nėra aksesuaras tik „gražesniam vaizdui“. Daugeliu atvejų tai yra techniškai būtinas įrankis, padedantis išlaikyti tinkamą ekspoziciją, kontroliuoti atspindžius ir pasiekti prognozuojamą rezultatą.
Vaizdo filmavime filtro pasirinkimas beveik visada prasideda nuo vieno iš trijų poreikių - sumažinti šviesos kiekį, sumažinti atspindžius arba sukurti tam tikrą vizualinį efektą. Būtent todėl nėra vieno universalaus filtro, tinkančio visiems projektams. Tai, kas tinka dokumentiniam filmavimui lauke, nebūtinai bus tinkama interviu studijoje ar automobilių vaizdo įrašui su daug atspindinčių paviršių.
Kokį filtrą naudoti filmuojant vaizdo įrašą įvairiose situacijose
Praktiškai dažniausiai vaizdo poreikiams naudojamas ND filtras. Jei filmuojate klasikiniu būdu, kai užrakto greitis yra maždaug dvigubas kadrų skaičiui per sekundę, pavyzdžiui, 1/50 prie 25 fps, ryškioje dienos šviesoje be filtro ekspozicija paprastai bus per didelė. Jei norite išlaikyti atviresnę diafragmą ir kinematografišką judesio charakterį, ND filtras yra pirmasis sprendimas.
Tuo tarpu poliarizacinis filtras naudingas tada, kai problema nėra šviesos kiekis, o atspindžiai ant stiklo, vandens, automobilio kėbulo ar drėgnų paviršių. Jis taip pat gali padaryti dangų sodresnį ir lapiją kontrastingesnę, tačiau vaizdo darbe su juo reikia elgtis atsargiai. Pernelyg ryški poliarizacija kai kuriose scenose atrodo nenatūraliai, ypač jei naudojate plataus kampo objektyvą.
UV filtras vaizdo kokybės iš esmės nepagerina. Jis dažniau tarnauja kaip priekinio lęšio apsauga nuo dulkių, įbrėžimų ir taškymosi. Daliai operatorių tai yra kasdienis apsauginis sluoksnis, kiti jo atsisako, kad sumažintų nereikalingų stiklo paviršių skaičių prieš objektyvą. Abu požiūriai suprantami, jei pasirinktas kokybiškas filtras ir žinote, kokiomis sąlygomis filmuojate.
Efektų filtrai, pavyzdžiui, diffusion arba mist tipo filtrai, yra atskira kategorija. Jie sušvelnina skaitmeninį ryškumą, padaro šviesą minkštesnę ir gali suteikti vaizdui kinematografiškesnį charakterį. Šie filtrai nėra techninė būtinybė kiekvienam projektui, bet jie gali būti labai vertingi reklamos, portretų ir muzikinių vaizdo įrašų filmavime.
ND filtrai - pagrindinis įrankis vaizdo ekspozicijai kontroliuoti
Jei reikia trumpai atsakyti, kokį filtrą naudoti filmuojant vaizdo įrašą dažniausiai, atsakymas bus ND filtras. Jis sumažina šviesos kiekį, patenkantį į jutiklį, nekeisdamas spalvų balanso taip radikaliai kaip kiti improvizuoti sprendimai. Tai leidžia išlaikyti pasirinktą užrakto greitį ir diafragmą net labai ryškioje aplinkoje.
Fiksuoti ND filtrai yra įvairių stiprumų, pavyzdžiui, ND8, ND64 arba ND1000. Kuo didesnis skaičius, tuo daugiau šviesos užblokuojama. Jų privalumas yra prognozuojamas ir stabilus rezultatas. Trūkumas - filtrus reikia keisti priklausomai nuo šviesos sąlygų. Tai patogu kontroliuojamame filmavime, bet mažiau patogu dinamiškame reportažiniame darbe.
Kintamieji arba variable ND filtrai yra populiarūs tarp videografų, nes leidžia greitai reguliuoti tamsinimą sukant filtro žiedą. Tai pagreitina darbą, ypač kai filmavimas vyksta kintančiame apšvietime arba su gimbalu. Tačiau pigesniuose modeliuose gali pasireikšti nepageidaujami reiškiniai - spalvų poslinkiai, netolygus tamsumas arba vadinamasis X rašto efektas esant maksimaliems nustatymams. Todėl renkantis variable ND kokybė yra ypač svarbi.
Jei filmuojate su dronu ar action kamera, ND filtrai turi dar vieną praktinę funkciją - jie padeda išlaikyti natūralesnį judesį, nes šiuose įrenginiuose ryškioje šviesoje užrakto greitis be filtro dažnai tampa per trumpas. Dėl to judesys atrodo nervingas ir skaitmeniškai aštrus. Tinkamai parinktas ND filtras šią problemą gerokai sumažina.
Kokio stiprumo ND filtrą pasirinkti
Universalaus recepto nėra, bet praktikoje dažnai pakanka ND16, ND32 ir ND64 diapazono filmavimui dienos šviesoje. Jei filmuojate labai ryškioje saulėje su atvira diafragma, gali prireikti ir stipresnio filtro. Jei judate tarp šešėlio ir saulės, variable ND gali būti efektyvesnis nei kelių fiksuotų filtrų komplektas.
Svarbus ir objektyvo skersmuo. Jei naudojate kelis objektyvus, dažnai naudingiau įsigyti filtrą didžiausio reikalingo dydžio ir naudoti step-up žiedus. Tai sumažina bendras išlaidas ir supaprastina komplekto logistiką filmavimo aikštelėje.
Kada vaizdo filmavimui rinktis poliarizacinį filtrą
Poliarizacinis filtras nėra būtinas kiekviename projekte, bet tam tikrose situacijose jis padaro tai, ko montuojant pilnai pataisyti neįmanoma. Jis sumažina atspindžius nuo nemetalo paviršių, leidžia matyti pro vitrinas ar virš vandens, taip pat padeda sutvarkyti kadrą, kuriame per daug vizualinio triukšmo sukuria šviesos atspindžiai.
Produktų vaizdo įrašuose, automobilių filmavime, architektūros kadruose ir gamtos peizažuose poliarizatorius gali būti labai vertingas. Tačiau reikia turėti omenyje, kad jis taip pat sumažina šviesos kiekį. Jei ir taip filmuojate prastame apšvietime, poliarizacinis filtras gali sukurti nereikalingą kompromisą tarp ISO ir ekspozicijos.
Su plataus kampo objektyvais reikia tikėtis netolygaus efekto danguje. Viena kadro dalis gali tapti gerokai tamsesnė už kitą, nes poliarizacijos poveikis keičiasi priklausomai nuo kampo saulės atžvilgiu. Fotografijoje tai kartais priimtina, vaizdo įraše tai dažnai atrodo trikdžiai. Todėl poliarizatorių geriau vertinti pagal konkrečią sceną, o ne naudoti automatiškai.
Ar UV filtras reikalingas vaizdo darbe
UV filtras kaip vaizdo kokybės gerintojas šiuolaikinėje skaitmeninėje vaizdo praktikoje nebėra lemiamas. Todėl klausimas nėra, ar jis pagerins spalvas ar ryškumą, o veikiau apie darbo sąlygas. Jei filmuojate dulkėtoje aplinkoje, prie jūros, renginiuose, kur yra didelė mechaninė rizika, arba dažnai keičiate operatorius, apsauginis filtras gali būti pagrįstas pasirinkimas.
Kita vertus, pigus ar optiškai silpnas UV filtras gali sukelti atspindžius, kontrasto praradimą ir ghosting efektą prieš šviesą. Būtent čia atsiranda pagrindinis kompromisas. Apsauga yra naudinga, bet tik tada, kai pats filtras netampa vaizdo kokybės problema. Profesionalioje praktikoje dažniau pasirenkamas geros kokybės apsauginis filtras arba visai nenaudojama nieko, jei aplinka saugi ir prioritetas yra maksimaliai švari optinė grandinė.
Efektų filtrai - kada jie iš tiesų padeda
Ne kiekvienam projektui reikia diffusion filtro, bet tam tikroje estetikoje tai labai stiprus įrankis. Tokie filtrai švelniai sumažina skaitmeninį ryškumą, išlygina odos tekstūrą ir suteikia šviesos šaltiniams lengvą halaciją. Tai ypač gerai veikia portretuose, reklamose, muzikiniuose vaizdo įrašuose ir vaidybiniuose trumpametražiuose filmuose, kur techniškai tobulai aštrus vaizdas nėra vienintelis tikslas.
Čia svarbus saikas. Per stiprus diffusion efektas gali atrodyti primestas, ypač 4K arba 6K įraše, kur žiūrovas tikisi detalaus vaizdo. Daugelis operatorių pradeda nuo silpnesnio intensyvumo ir tik tada sprendžia, ar reikia ryškesnio efekto. Jei nesate tikri, nuoma yra protingas būdas, kaip išbandyti filtro charakterį prieš perkant.
Kaip pasirinkti filtrą pagal kamerą ir darbo stilių
Filtro pasirinkimą lemia ne tik scena, bet ir kamera, objektyvas bei filmavimo tempas. Jei dirbate su hibridine kamera be įmontuoto ND filtro, išorinis ND dažnai yra būtinas pirkinys. Jei naudojate kino kamerą su vidiniais ND, poreikis prisukamam ND sumažėja, bet poliarizatorius ar diffusion filtras vis tiek gali būti aktualūs.
Run-and-gun darbui svarbus greitas prisitaikymas, todėl variable ND dažnai yra logiškiausias pasirinkimas. Reklaminiame ar inscenizuotame filmavime, kur šviesa stabilesnė ir kokybės reikalavimai aukštesni, daugelis renkasi fiksuotus ND filtrus. Jei dirbate su keliais objektyvais ir matte box sistema, gali būti naudinga žiūrėti ir į kvadratinius ar stačiakampius filtrus, ne tik į klasikinius prisukamus variantus.
Reikia atkreipti dėmesį ir į dangas, rėmelio medžiagą bei filtro storį. Prasta nuo atspindžių danga sukelia problemų prieš šviesą, o per storas rėmelis su plataus kampo objektyvu gali sukelti vinjetavimą. Tai nėra niuansai tik profesionalams. Tai dalykai, kuriuos matote galutiniame rezultate.
Dažniausios klaidos renkantis filtrus
Dažniausia klaida yra pirkti filtrą tik pagal kainą. Vaizdo darbe filtro optinė kokybė yra tokia pat svarbi kaip objektyvo kokybė, nes filtras yra tiesiai šviesos kelyje. Jei filtras sukelia spalvų poslinkį arba sumažina kontrastą, tai reikės kompensuoti papildomu darbu spalvų korekcijoje, ir ne visada tai pavyksta visiškai.
Antroji klaida yra tikėtis, kad vienas filtras išspręs visas situacijas. ND neišsprendžia atspindžių taip, kaip tai daro poliarizatorius, o poliarizatorius nepakeičia stipraus ND filtro labai ryškioje saulėje. Trečioji klaida yra ignoruoti objektyvo skersmenį ir sistemos suderinamumą. Dėl to filtras tinka vienam objektyvui, bet ne visam komplektui.
Jei filtrą naudosite reguliariai ir įvairiuose projektuose, verta į jį žiūrėti kaip į darbo sistemos dalį, o ne kaip į atskirą smulkmeną. Tai galioja ir pirkimui, ir nuomai. Master Foto klientams tai dažnai yra praktiškiausias kelias - pirmiausia suprasti užduotį, tada pasirinkti tinkamą kategoriją ir tik po to konkretų modelį.
Jei reikia greitai apsispręsti, pradėkite ne nuo klausimo „kuris filtras populiariausias“, o nuo „kokią problemą kadre turiu išspręsti“. Būtent nuo to prasideda teisingas filtro pasirinkimas ir stabilesnis rezultatas filmuojant.